Ar dėl to ateityje gyventojams gali uždrausti šildytis malkomis?
Dėl tokio šildymo didėja oro užterštumas
AM pabrėžė, kad užterštumas kietosiomis oro dalelėmis didžiausias didžiuosiuose miestuose.
„Vienas didžiausių taršos šaltinių yra transportas, todėl didžiuosiuose miestuose, ypač intensyvaus eismo gatvėse, oro tarša gali būti didesnė.
Svarbu pabrėžti, kad oro kokybę lemia keli kartu veikiantys veiksniai: ne tik taršos šaltiniai, bet ir nepalankios meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis (sausos, be stipresnio vėjo šaltos žiemos arba itin karštos vasaros dienos)“ – paaiškino ministerija.
AM atstovai paaiškino, kad šildymo sezono laikotarpiu tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti ne tik miestuose, bet užmiesčiuose individualių namų teritorijose, kuriuose dauguma namų ūkių kūrena kietąjį kurą krosnyse ir katiluose.
„Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2025 metais kietųjų dalelių KD10 vidutinė metinė koncentracija oro kokybės tyrimų (toliau – OKT) stotyse neviršijo nustatytos ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginus su 2024 m. duomenimis, metinis vidurkis visose stotyse buvo mažesnis arba nepakito“, – nurodė specialistai.
Jie pridūrė, kad padidėjęs aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuotas pavienėmis dienomis ar ilgesniais laikotarpiais beveik visoje šalies teritorijoje.
Tačiau reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, nebuvo pažeistas nei vienoje tyrimų vietoje. Skirtingose OKT stotyse viršijimo atvejų rodiklis siekė nuo 1 iki 16 dienų, bet Šiaulių miesto ir kaimo foninėje Aukštaitijos stotyse – tokių dienų neužfiksuota.
„Daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų per metus nustatyta šaltuoju metų laiku – vasario ir kovo mėnesiais, kai aplinkos oro užterštumas padidėdavo dėl transporto ir pakeltosios taršos (netinkamai prižiūrimos gatvės, kai nėra pilnai išvalytos nuo susikaupusių smėlio, druskų sąnašų, bei sausringais metų laikotarpiais, kai vėjas lengvai pakelia dirvožemio daleles), taip pat dėl padidėjusių šiluminės energijos gamybos apimčių. Be to, aplinkos oro užterštumo epizodai kietosiomis dalelėmis šalyje buvo stebimi ir dėl tolimųjų oro teršalų pernašų“, – komentavo ministerijos atstovai.
Minsiterija pažymi, kad 2024 m. gruodžio 10 d. įsigaliojusioje oro kokybės direktyvoje taip pat nustatyta pareiga iš anksto imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad nuo 2030 m. įsigaliosiančios griežtesnės oro kokybės ribinės vertės būtų pasiektos laiku.
„Savivaldybės, įvertinusios 2026 m. aplinkos oro kokybės monitoringo duomenis, tais atvejais, kai nustatytas oro užterštumo lygis viršys nuo 2030 m. įsigaliosiančias ribines vertes, turės patikslinti aplinkos oro kokybės valdymo programas ir jose numatyti papildomas oro taršos mažinimo priemones, reikalingas šioms ribinėms vertėms pasiekti iki 2030 m.“ – paaiškino jie.
Didžiausias pokytis – visai ne uždraudus kūrenimą malkomis?
AM atstovai pabrėžė, kad vietinių taršos šaltinių išmetamas teršalų kiekis padidėja ypač šaltomis žiemos dienomis dėl privačios ir viešosios šilumos gamybos deginant kurą.
„Kietasis kuras (malkos, medienos granulės, briketai, anglys ir pan.) yra plačiai Lietuvoje naudojamas ir tai yra viena iš oro užterštumo kietosiomis dalelėmis padidėjimo priežasčių, tačiau tikrai ne vienintelė. Remiantis nacionalinės išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos duomenimis, didžiausiu smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) išmetimo šaltiniu išlieka namų ūkiai.
2024 m. kuro deginimas juose sudaro net 63,4 proc. viso Lietuvoje išmetamo KD2,5 kiekio. Mažesnė, tačiau reikšminga KD2,5 kiekio dalis išmetama energijos gamybos ir žemės ūkio sektoriuose (atitinkamai, 7,3 ir 3 proc.)“ – pabrėžė jie.
Ministerijos atstovai pastebėjo, kad nepaisant to, kad namų ūkiuose naudojamos įvairios energijos rūšys, didžiausią taršą kietosiomis dalelėmis sukelia medienos deginimas.
„Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2023 m. šis kuras sudarė beveik trečdalį (32,8 proc.) viso namų ūkių kuro ir energijos vartojimo, todėl jo naudojimas yra vienas svarbiausių kietųjų dalelių išmetimus į aplinkos orą lemiančių veiksnių“, – nurodė specialistai.
Jie pridūrė, kad viena paprasčiausių oro taršos mažinimo priemonių yra gerai išdžiovintų malkų naudojimas.
„Drėgnas kuras dega neefektyviai, todėl sunaudojama daugiau kuro, išmetama daugiau kietųjų dalelių ir anglies monoksido (smalkių), o šildymo įranga bei kaminai užsiteršia greičiau“, – aiškino specialistai.
Ministerijos atstovai pridūrė, kad namų ūkiuose vis dar naudojami senesni, mažesnio efektyvumo ir didesnę oro taršą sukeliantys kietojo kuro katilai ir krosnys, kurių eksploatavimas lemia reikšmingus KD2,5 išmetimus.
„Tuo tarpu rinkoje jau yra prieinami modernūs mažataršiai šildymo įrenginiai (pvz., 5 klasės ar ekologinio projektavimo (Ecodesign) reikalavimus atitinkantys biokuro katilai, granuliniai katilai, šilumos siurbliai), kurių išmetamų kietųjų dalelių kiekis yra kelis ar net keliolika kartų mažesnis.
Reikšmingas KD2,5 išmetimų mažinimo potencialas taip pat siejamas su pastatų energinio efektyvumo didinimu – geresnė pastatų šiluminė izoliacija ir mažesnis energijos poreikis leidžia sumažinti kuro suvartojimą, todėl proporcingai mažėja ir į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis“, – komentavo atstovai.
Be to, anot jų, labai svarbu yra ir tinkama šildymo įrenginių priežiūra.
„Reguliariai valant kaminus ir užtikrinant gerą šildymo sistemos techninę būklę pagerėja degimo procesas, sumažėja kuro sąnaudos ir padidėja šildymo efektyvumas. Esant stipriai užterštam kaminui, šildymo efektyvumo pablogėjimas gali siekti iki kelių dešimčių procentų, tačiau konkretus poveikis priklauso nuo šildymo įrenginio tipo, jo būklės ir užterštumo lygio. Išvalytas kaminas ir tinkama trauka leidžia kurui sudegti pilniau, todėl gali mažėti ne tik kuro sąnaudos, bet ir kietųjų dalelių bei kitų teršalų išmetamas kiekis“, – komentavo pašnekovai.
Būtent todėl, pasak AM atstovų, didžiausias efektas būtų pasiektas ne draudžiant šildymą malkomis apskritai, o sparčiau keičiant senus, neefektyvius ir taršius šildymo įrenginius, didinant pastatų energinį efektyvumą, mažinant transporto sektoriaus taršą, rūpinantis tinkama kuro kokybe ir kuro deginimo įrenginių bei dūmtakių priežiūra.
„Būtent šios priemonės turi didžiausią potencialą ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti kietųjų dalelių koncentracijas aplinkos ore. Tokios priemonės leidžia reikšmingai sumažinti kietųjų dalelių išmetimą, kartu neapsunkinant gyventojų papildomais draudimais ar ribojimais.
Siekiant gerinti oro kokybę ir vertinant situaciją energetinio saugumo ir energijos kainų svyravimų kontekste, svarbu rasti pusiausvyrą tarp aplinkosauginių tikslų, energetinio saugumo ir socialinio teisingumo, kad naudojamos technologijos būtų ne tik ekologiškos, bet ir prieinamos visiems gyventojams“, – aiškino pastarieji.
Tiesa, Aplinkos oro apsaugos įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje savivaldybėms suteikta teisė taikyti papildomas vietos lygmens oro taršos mažinimo priemones. Kai aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršijamas Pasauliosveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis vienų metų oro užterštumo azoto dioksidu ir (ar) kietosiomis dalelėmis lygis, savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą atitinkamoje teritorijoje apriboti arba uždrausti naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą.
Prisidėti gali kiekvienas gyventojas
AM atstovai pabrėžia, kad kiekvienas gali prisidėti prie švaresnės aplinkos ir geresnės gyvenimo kokybės, daug lemia kasdieniai žmonių įpročiai – galima rinktis mažiau taršius šildymo būdus, naudotis viešuoju transportu arba rinktis kitas mažiau taršias transporto priemones (elektromobilius, dviračius, paspirtukus).
„Prie aplinkos oro taršos mažinimo gali prisidėti kiekvienas gyventojas – rinkdamasis mažiau taršius judumo būdus, tinkamai eksploatuodamas ir kūrendamas šildymo įrenginius, prižiūrėdamastransporto priemones, nedegindamas atliekų ir kitomis kasdienėmis priemonėmis, kurios padeda mažinti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį“, – dalijosi specialistai.
Anot jų, taršos mažinimas yra kompleksinis procesas, todėl užtrunka ilgai.
„Aplinkos oro taršos mažinimas – iš esmės nuolatinis ir kompleksinis procesas, apimantis įvairių priemonių įgyvendinimą. Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane yra suplanuotos oro taršos mažinimo ir aplinkos oro kokybės gerinimo priemonės iki 2030 metų. Prie taršos mažinimo kietosiomis dalelėmis reikšmingai prisideda ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, savivaldybių ir kituose planuose numatytų priemonių įgyvendinimas.
Pagrindinės priemonės, mažinančios taršą kietosiomis dalelėmis yra daugiabučių, viešųjų ir kitų pastatų modernizavimas, kitos energinio efektyvumo didinimo priemonės, finansinės paskatos keisti kietojo kuro šildymo įrenginius efektyvesniais naujais ar pereiti prie kito šildymo būdo, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius ir kt.“ – aiškino specialistai.
Pasak jų, svarbu paminėti, kad tai numatoma daryti ne tik Aplinkos ministerijos, bet ir Energetikos ministerijos koordinuojamomis priemonėmis, finansuojamomis valstybės biudžeto, Klimato kaitos programos, Modernizavimo fondo, Socialinio klimato fondo ir kitomis ES lėšomis.
Kam keisti šildymo sistemą apsimoka, o kam – ne?
Paklaustas, kam keisti šildymo sistemą apsimokėtų labiausiai, atsinaujinančios energetikos sprendimų bendrovės „GreenUp“ vadovas ir bendraįkūrėjas Karolis Bužinskas žodžių į vatą nevynioja – alternatyvas pirmiausia verta skaičiuoti individualių namų savininkams, kurie šiuo metu šildosi granulėmis, malkomis ar dujomis ir ateityje vis vien planuoja atnaujinti seną šildymo įrangą.
K. Bužinsko teigimu, vienas dažniausių pasirinkimų tokiu atveju – šilumos siurblys, perkamo kuro poreikį pakeičiantis didesniu elektros energijos poreikiu, dėl ko vis dažniau vertinamas kartu su saulės elektrine. Šiltuoju metų laiku pagaminta ir iškart nesuvartota elektra gali būti perduota į tinklą ir panaudota vėliau, kai nuosava gamyba mažesnė, todėl tai ypač aktualu šildantis elektra, nes didžiausias poreikis atsiranda žiemą, kai saulės elektrinė gamina mažiausiai.
„Pakeitus biokuro ar dujinį katilą šilumos siurbliu, priklausomybė nuo energijos kainos savaime neišnyksta – vietoje kuro atsiranda didesnis elektros poreikis. Didžiausią efektą gauname tada, kai dalį tos elektros namas gali pasigaminti pats. Tuomet mažėja ne tik poreikis pirkti kurą, bet ir namų ūkio biudžeto dalis, priklausanti nuo elektros rinkos svyravimų“, – situaciją paaiškina „GreenUp“ vadovas.
Kiek energijos galima pasigaminti, priklauso nuo konkretaus objekto. ESO skaičiavimu, Lietuvoje tinkamai orientuota, 30–40 laipsnių kampu įrengta saulės elektrinė iš vieno kilovato galios per metus gali pagaminti apie 950–1050 kWh elektros. Kitaip tariant, palankiomis sąlygomis 7 kW elektrinės metinė gamyba galėtų siekti maždaug 6,7–7,4 MWh. Tiesa, svarbu pažymėti, jog tai negarantuoja mažesnių namo šildymo išlaidų, nes tam įtakos turi ir pastato energetinis efektyvumas, esamas vartojimas, būsimo šilumos siurblio parametrai bei kitos aplinkybės.
„Pirmiausia reikėtų klausti ne kokio dydžio elektrinę pirkti, o įvertinti visą namo situaciją. Kartais skaičiavimai rodo, kad toks derinys labai racionalus, o kitąkart pirmiau verta investuoti į kitos namo problemos sprendimą. Saulės elektrinė gali turėti daug naudos, bet tai visko neišspręs, todėl tai suprasti yra labai svarbu. Dėl to prieš priimant sprendimą verta pasikonsultuoti su specialistais, kurie įvertins ne tik elektrinės potencialą, bet visą namo energijos vartojimą ir šildymo sistemą“, – sako K. Bužinskas.
Paramos mažėja, bet sprendimą vertėtų planuoti
Keisti šildymo būdą svarstantiems gyventojams aktuali ir valstybės parama. Šių metų spalio 1-ąją planuojamas naujas kvietimas gyventojams, kurie jau pakeitė neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojusius šildymo įrenginius. Kompensacijos gali siekti iki 50
proc. pagal nustatytus fiksuotus įkainius, o keičiant seną katilą šilumos siurbliu vidutinė kompensacija gali siekti net apie 3,5 tūkst. eurų.
Paramos saulės elektrinėms tema taip pat išlaiko didžiulį susidomėjimą. Birželio 9-ąją, paskelbus 13 mln. eurų vertės kvietimą, visos lėšos buvo rezervuotos jau pirmąją dieną – sulaukta daugiau kaip 11 tūkst. paraiškų. Šiemet bazinė dotacija naujai elektrinei siekė apie 170 Eur už 1 kW, o didžiausia remiama galia sumažinta nuo 10 iki 7 kW. Dar vieną paramos kvietimą planuojama skelbti iki metų pabaigos, tačiau galutinės jo sąlygos ir data kol kas nepaskelbtos.
„Parama turėtų būti papildoma paskata, o ne vienintelė priežastis investuoti. Jei skaičiavimai rodo, kad saulės elektrinė konkrečiam namui ekonomiškai pagrįsta, vien dėl būsimo paramos kvietimo investicijos atidėlioti nebūtinai verta. Juo labiau, kad pastarasis kvietimas buvo skirtas jau elektrines įsirengusiems gyventojams. Parama tokiu atveju gali dar labiau sutrumpinti investicijos atsipirkimą, tačiau pats projektas pirmiausia turi būti pagrįstas realiu namų ūkio energijos vartojimu“, – sako K. Bužinskas.
Eksperto teigimu, brangstant energijai vis svarbesniu kriterijumi tampa ne vien trumpiausias investicijos atsipirkimo laikas, bet ir galimybė sumažinti namų ūkio biudžeto priklausomybę nuo būsimų energijos kainų svyravimų.
„Nė viena technologija nepavers namo visiškai nepriklausomo nuo rinkos ar elektros tinklo. Tačiau kuo didesnę savo energijos poreikio dalį namų ūkis gali pasigaminti pats, tuo mažesnę sąskaitų dalį lemia tai, kas tuo metu vyksta rinkoje. Ilgainiui toks išlaidų nuspėjamumas žmonėms gali tapti ne mažiau svarbus nei klausimas, per kiek metų atsipirks pati įranga“, – reziumuoja bendrovės „GreenUp“ atstovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
